|
140 litų. Daugmaž tiek kas mėnesį veltui nueis senuose daugiabučiuose gyvenančių žmonių pinigų. Šiluma, už kurią sumokėta, išeis pro nesandarius langus , sienas ar stogą.
Valstybė nebeišgali deramai paremti prastų daugiabučių renovavimo, o patiems gyventojams dažnai tai taip pat ne pagal kišenę.
Netrukus daugelis gyventojų pajus savo kailiu, kiek kainuoja švaistoma šiluma.
Tarp prasčiausios būklės senų namų ir visiškai naujų bei gerai apšiltintų sunaudotos šilumos kiekis skiriasi daugiau nei keturis kartus.
Vadinasi, keturis ar net penkis kartus skirsis ir sąskaitų dydžiai. Apšiltinus butą, sąskaita nebus tiek kartų mažesnė. Vis dėlto senas butas, net ir apšiltintas, neprilygs naujam.
Bet galima šildymo išlaidas sumažinti iki 50 procentų. Langams – 3000 litų
„3 savaitės, ir jūs turėsite naujus langus“, – tikino kelių tuo besiverčiančių bendrovių atstovai, atsiliepę telefonu ir išgirdę pageidavimą pakeisti buto langus.
„Kas jums labiau rūpi – kokybė ar kaina?“ – po to paklausė.
Standartinio dviejų kambarių buto langų pakeitimas pigiausiai kainuotų apie 3000 litų. Kai kuriais skaičiavimais, pro langus išeina apie trečdalį visos prarandamos šilumos.
Likusi dalis šilumos – pro sienas, stogą, grindis.
Vilioja ir nuolaidomis
Vienos langų, durų statymo įmonės neslepia, kad sumenkus gyventojų finansinėms išgalėms sumažėjo ir užsakymų.
Kitos klientus gundo net 45 procentų nuolaidomis. Trečios tikina, kad šių paslaugų patrauklumas neišblėso, mat jie siūlo aukštos kokybės langus.
Tuo tarpu energetikai laido kritikos strėles į pačius gyventojus, laiku nesusigriebusius pasirūpinti nuosavais būstais.
Akmuo skrenda ir į valstybės, nenumačiusios grėsmės, užgriūsiančios artėjančią žiemą, ir nesiėmusios rimtų veiksmų.
Kauno regioninės energetikos agentūros vadovas fizikas Feliksas Zinevičius įsitikinęs, kad, apšiltinus butą, įmanoma sutaupyti kone 50 procentų mokesčio už šilumą.
Mat būtent pusė šilumos pro nesandarias sienas ir langus išeina lauk.
Klientų sumažėjo perpus
Nors kybo pavojus žiemą šalti, dažna langų ir durų keitimo įmonė klientų griūties nesulaukė, ypač mažesniuose šalies miestuose.
„Dažniausiai žmonės langus keičia tiktai tuomet, jei šie labai prasti“, – sakė Marijampolėje esančios bendrovės „Gran langai“ direktorius Eduardas Golnikas.
Jis neslėpė, kad pastaraisiais mėnesiais, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kone perpus sumažėjo klientų.
Vis labiau tuštėjanti gyventojų piniginė verčia juos geriau būsimą žiemą kęsti šaltį nei leisti pinigus perkant naujus langus.
Daugiausia klientų „Gran langai“ sulaukia rudenį ir pavasarį. Paprastai langai keičiami tol, kol temperatūra nenukrinta žemiau nei 10 laipsnių šalčio.
Provincijoje – lėtesniu tempu
Tuo tarpu padalinius ir didmiesčiuose, ir mažuose miestuose turinčios bendrovės „Aveplast“, kuriai priklauso „Tiks langai“ pardavimo sistema, direktorius Vilius Eidukevičius patikino, kad šiemet jų klientų skaičius augo. Tiesa, didmiesčiuose šis rodiklis yra daugiau nei 4 kartus didesnis nei provincijoje.
„Didmiesčių gyventojai greičiau sureagavo į brangstančios energijos pavojų. Tai rodo ir tokie skirtingi pardavimo augimo rezultatai“, – tvirtino V.Eidukevičius.
Anot direktoriaus, viena priežasčių yra ta, kad didžiuosiuose miestuose daugiau gyventojų negali pasirinkti alternatyvaus šildymo šaltinio – jie įsikūrę daugiabučiuose, kurie prijungti prie miesto šildymo tinklų. Be to, miestiečių pajamos yra didesnės.
Tuo tarpu provincijoje žmonės dažniau gyvena nuosavuose namuose, kurie turi autonominę šildymo sistemą.
„Šiems gyventojams brangstanti energija nebuvo tokia grėsminga kaip didmiesčių gyventojams“, – mano V.Eidukevičius.
Pernai vienas iš 20 šioje įmonėje langus užsakančių klientų už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo išsimokėtinai.
Šiemet taip susimoka kas dešimtas užsakovas.
Suskanta pirkti rudenį
Šiltinamosios akmens vatos ir kitokios statybinės izoliacijos gamintojai „Paroc“ jau vasaros pabaigoje pajuto didžiulį klientų susidomėjimą.
„Prekybos pakilimas paprastai laukia kiekvieną rudenį, nes vasarą statę namus prieš žiemą žmonės juos stengiasi apšiltinti.
Be to, net ir prasidėjus prastesniems orams šilumos izoliacijos medžiagas galima kloti namo ar buto viduje“, – aiškino „Paroc“ rinkodaros direktorė Audronė Endriukaitytė.
Anot jos, pastaraisiais metais vis daugiau žmonių įsitikina, kad verčiau investuoti į būsto šiltinimą, užuot mokėjus didžiules sąskaitas už šildymą.
„Kiek kainuoja termoizoliacinės medžiagos ir kiek jos sutaupo šilumos – sunkiai palyginami dalykai.
Žmonės jau suvokė, kad naftos kainos šokinėja, todėl taupesnis būstas visuomet virsta ekonomine nauda. Gaila, kad kol kas daugiabučiai renovuojami vangokai, nors teigiama nuomonė visuomenėje jau formuojasi“, – sakė A.Endriukaitytė.
Kirtis – patiems gyventojams
Specialistai tvirtina, kad renovuotų namų gyventojai sunaudoja iki pustrečio karto mažiau šilumos nei įsikūrusieji sename pastate.
„Žmonės išgyvena, kad šąla ir daug moka, o nesupranta, kad šiluma išeina pro sienas“, – mano Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.
LŠTA vadovas negaili kritikos gyventojams, nes šie per menkai rūpinasi tiek savo buities gerove, tiek informacija, kurią būtina žinoti kiekvienam.
„Jeigu Skandinavijoje paklaustumėte, kiek žmogus moka už šilumą, jis jums atsakytų, kiek šilumos sunaudoja. O Lietuvoje tenurodytų sumą, kurią tenka pakloti kas mėnesį.
Nuo sovietinių laikų esame įpratę negalvoti“, – sakė V.Stasiūnas, įsitikinęs, kad daugelis gyventojų nesidomi, ką reiškia skaičiai kas mėnesį atsiunčiamose mokesčių už komunalines paslaugas ataskaitose.
Tačiau akivaizdu ir kita – daugelis senų daugiabučių gyventojų neišgali pasirūpinti sandariu būstu keisdami langus, duris, izoliuodami sienas.
Į banką kreipiasi rečiau
Vis rečiau gyventojai kreipiasi ir į bankus, prašydami paskolos būstui atnaujinti.
„Kreditų būsto remontui ar apdailai atlikti poreikis priklauso nuo perkamų būstų skaičiaus ir tendencijų būsto pardavimo rinkoje.
Mažėjant būsto kreditų paklausai, mažėja ir kreditų perkamo būsto remontui paklausa“, – sakė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.
Šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo ir kreditų jau turimam būstui remontuoti paklausa.
„Vidutinė tokio kredito suma, augusi 2007 metais, 2008 metų pradžioje sumažėjo ir stabilizavosi – tai sudaro 49 tūkst. litų.
Dažnai, ypač kai kredito sumos nedidelės, remontuodami būstą klientai naudojasi vartojamuoju kreditu, nes tokiu atveju nereikia įkeisti turto“, – sakė J.Murauskas.
Stengiasi kuo mažiau skolintis
„Swedbank“ retai sulaukia pavienių klientų, norinčių gauti paskolą butui remontuoti. Dažniau užsuka bendrijų atstovai.
„Norinčiųjų modernizuoti daugiabutį namą be valstybės paramos nedaug.
Be to, tai dažniausiai būna daugiabučių, kurių būklė kritinė, nors jie statyti vėliau nei 1993 metais, gyventojai. Tačiau tokia namų kategorija neturi teisės gauti paramą“, – aiškino „Swedbank“ Lietuvoje Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova.
Vidutinė prašomos paskolos suma sudaro apie 40 proc. investicinio projekto vertės.
„2007 m. vasarį valstybė padidino paramos dydį nuo 30 iki 50 proc., tų pačių metų rugpjūtį sumažino pradinio įnašo dydį nuo 10 iki 5 proc.
Paskolų sumos yra skirtingos – jos gali svyruoti nuo 30 tūkst. iki 1 mln. litų. Kartais bendrija prašo nedidelės paskolos, nes dalis namo gyventojų moka iš savo lėšų, todėl nesiskolina iš bankų“, – sakė Ž.Kovšova.
Mažai uždirba, bet mokės daug
Šį sezoną 60 kvadratinių metrų buto šildymas naujos statybos kokybiškame name kainuos vidutiniškai 110 litų per mėnesį. Tokių namų Lietuvoje – tik 4,6 proc.
Renovuotame arba tiesiog geriau apšiltintame name už tokio pat buto šildymą teks sumokėti apie 210 litų. Tokių pastatų – 17,3 proc.
Senos statybos daugiabutyje buto šeimininkai turės mokėti per 350 litų per mėnesį. Tokių namų – 55,7 proc.
Apleistuose itin prastos šilumos izoliacijos pastatuose (dauguma jų – buvę ar tebesami blokiniai bendrabučiai) buto šildymas atsieis beveik 500 litų. Tokie namai sudaro 22,4 proc. visų daugiabučių.
Prognozuojama, kad smarkiausiai šildymo sezonas per kišenę smogs prasčiausių Telšių daugiabučių gyventojams.
„Labiausiai nukentės tie žmonės, kurių pajamos mažiausios. Juk jie dažniausiai gyvena senos statybos, nesandariuose namuose.
O tiems, kurie įsikūrę naujuose, kokybiškuose, namuose, šildymas pabrangs, tačiau kainų skirtumas jų skausmingai nepalies“, – sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
Sulaikyti šilumą galima ir pigiau
Jei pasikeisti langus, duris, izoliuoti sienas, lubas ar grindis neturite galimybių, yra mažiau veiksmingų, bet gerų būdų sulaikyti šilumą bute. Štai keletas jų:
* kad šiluma sklistų smarkiau, tarp radiatoriaus ir sienos įtaisykite šilumą atspindinčias aliuminio plėveles. Jos tinka ir likusioms sienoms bei luboms;
* neužstatykite radiatorių baldais, dėl grožio nedenkite jų grotelėmis. Mat tai radiatorių skleidžiamai šilumai trukdo patekti į patalpą;
* geriau rinkitės trumpas užuolaidas – tokias, kurios neuždengia radiatorių. Per ilgas užuolaidas šiluma kyla į viršų palei langą, užuot sklidusi į butą. Šaltas langas greitai šiltą orą ataušina;
* mažiau šilumos išeis pro langą, jei įstatysite papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų;
* žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes – tai neleis šilumos srautui veržtis pro nesandarų langą;
* didelius baldus statykite prie laukujų sienų – jie šiek tiek pridengs sienas, pro kurias į lauką išeina bene daugiausia šilumos;
* nuo grindų sklindantį šaltį šiek tiek sulaikys kiliminė danga ar kilimas;
* vėdindami buto patalpas vienu metu atidarykite langus ir balkono duris. Geriau trumpiau, bet intensyviai, o ne pamažu vėdinti ilgą laiką;
* gartraukį virš viryklės naudokite tik ruošdami valgį, mat jis ne tik ištraukia garus, bet, deja, ir šilumą;
* užsandarinkite langų ir durų plyšius. Nepamirškite ir vonios. Tam yra įvairių priemonių. Tačiau atsiminkite, kad visiškai izoliavę butą rizikuojate, – nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, o dėl to sienose gali įsiveisti pelėsiai ir grybeliai. Kovoti su šia bėda sunkiau nei apšiltinti butą.
Prekybos centruose siūloma įvairių šilumos izoliacijos priemonių:
* poroloninė sandarinimo juosta (4-7 Lt);
* orlaidžių sandarinimo juosta (apie 7 Lt);
* lipni sandarinimo juosta (3-4 Lt);
* aliuminio juosta, skirta palangėms sandarinti (4-5 Lt);
* langų ir durų sandarinimo juosta iš polivinilchlorido (6-7 Lt);
* vonios sandarinimo juosta, klijuojama apie vonios pakraščius palei sieną (15-16 Lt);
* smulkintas porolonas langams kamšyti (6-7 Lt);
* putos plyšiams užpildyti (10-20 Lt);
* polietilenu dengta aliuminio plėvelė, atspindinti šilumą (1-2 Lt).
LR korespondentai: Vakaris DEKSNYS, Aida MURAUSKAITĖ, šaltinis: dienraščio "Lietuvos Rytas" priedas "Vartai" |
