Netylant kalboms apie jau įsigaliojusį reikalavimą statyti ne žemesnės nei A+ klasės gyvenamuosius būstus, planuojantieji statybas tai padaryti turi suskubti per ateinančius trejus metus. Pagal statybos techninį reglamentą, jau nuo 2021 metų statyti bus galima tik A++ klasės namus, o šiems keliami kur kas griežtesni reikalavimai. Vienas tokių – pastato energinis naudingumas. Šis rodiklis išreiškia energijos kiekį, reikalingą su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui patenkinti. Tai apima šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms sunaudojamą energijos kiekį. Taigi naujieji pastatai turės būti sandaresni, geriau vėdinami ir naudoti dar mažiau energijos nei, tarkim, A klasės būstai.

       Gyvenamojo namo statyba – daug žinių reikalaujantis procesas, kurio metu būtina laikytis daugybės reikalavimų. Vien tik didžiulis langų gamintojų siūlomas asortimentas gali tapti tikru galvos skausmu kokybiškų langų ieškantiems žmonėms. O tai – tik vienas iš daugelio (tiesa, vienas svarbiausių) statinio elementų, dėl kurių reikia apsispręsti. Nustatyta, jog būtent per langus gali būti netenkama 35–40 proc. visos namo šilumos!

Svarbiausi kriterijai ir savybės

      Tiek A+, tiek A++ klasės būsto projektavimo bei sertifikavimo reikalavimai apibrėžti statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“. Šiuo reglamentu siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos bendro ES šalių energijos suvartojamo kiekio reikalavimus.

      Šilumos perdavimo koeficientas (U_w) yra pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus, griežtai reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Nepaisant pastato orientacijos, aplinkos ar kitų veiksnių, to paties ploto langų U_w vertė nustatyta ta pati visame pasaulyje. Daugelyje Europos šalių langai ir durys yra reitinguojami pagal energinio efektyvumo skalę – prasčiausių savybių langai, kurių U_w yra 1,5 W/(m²K) ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi langai, kurių U_w yra iki 0,7 W/(m²K), yra aukščiausios – A++ klasės.

      Langų energinio efektyvumo reitingo (klasės) nereikėtų painioti su pastato energinio naudingumo klase, nes tai – skirtingi rodikliai. Konkretūs namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.

      Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 nurodo tik šiuos minimaliuosius reikalavimus:

• A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,85 W/(m²K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A+ iki A;
• A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1,0 W/(m²K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A iki B.

      Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesne klase jis klasifikuojamas. Pažymėtina, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais. Pastačius A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatą, prieš atliekant jo energinio naudingumo sertifikavimą, turi būti išmatuojamas viso pastato sandarumas, todėl langų laidumo orui reikalavimas neturėtų būti pamirštas.

       Taip pat reikėtų nepamiršti ne tik techninių langų charakteristikų, bet ir langų dydžio bei jų išdėstymo. Mūsų geografinėse platumose yra tikslinga kuo daugiau langų įrengti pietų pusėje, šiauriniuose fasaduose didelių langų reikėtų vengti. Taip yra todėl, kad natūrali saulės šviesa gali tapti puikiu namų energijos šaltiniu ir taip sumažinti būtinos pagaminti energijos kiekį.

Kaip ir kokius langus rinktis?

      Idealiai šiltais galima vadinti tuos langus, kurie energinio efektyvumo skalėje reitinguojami A++ ir A+ klasėmis. Statybos pramonėje šie langai dažnai vadinami tiesiog „pasyviaisiais“. Sandariausi priskiriami 4 klasei ir pasižymi mažiausiu oro laidumu, kol kas jie specialaus pavadinimo neturi.

      Langų gamintojų, siūlančių A, A+ ir A++ klasės langus, apstu. Sakysite, koks skirtumas, iš ko pirkti, jei visi pardavėjai deklaruoja puikias langų savybes, ilgalaikes garantijas, o kai kurie jų ir gerokai žemesnes kainas. Tačiau nepatyrusiam pirkėjui įvertinti siūlomų langų kokybę gali tapti sunkia našta. Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad langai toli gražu ne vienadienis pirkinys, todėl pirkti pažadus už žemą kainą yra pavojinga. Paprasčiausias būdas neapsigauti – langus ir duris įsigyti iš seniai rinkoje žinomo gamintojo ar jo įgaliotojo partnerio, priešingu atveju galima susidurti su nemaloniais netikėtumais. Nereti atvejai, kai statytojai, susigundę itin mažomis kainomis, įsigyja netinkamų charakteristikų gaminius, o prireikus negauna nei žadėtos garantijos, nei kitų techninės priežiūros paslaugų.

      Viena iš ilgiausiai Lietuvos rinkoje gyvuojančių langų gamintojų yra UAB „Aveplast“, valdanti lietuviams puikiai pažįstamą prekės ženklą „TIKS langai“. Per 25 veiklos metus įmonė įgijo vartotojų pasitikėjimą Lietuvoje, jos gaminiai eksportuojami net į 17 užsienio šalių. Kauno rajone, Neveronyse, iš rinkos ekspertų vertinamų vokiškų „Salamander-Brugmann“, „Aluplast“ bei belgiškų „Reynaers“ sisteminių profilių UAB „Aveplast“ gamina platų spektrą plastikinių ir aliumininių langų bei durų, atitinkančią griežtus techninius reikalavimus. Bendrovės specialistai gali išpildyti įvairius su funkcionalumu, dizainu bei estetine išvaizda susijusius pageidavimus.

Kas žinotina apie langų montavimą

      Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas – šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas. Lango montavimo vietoje susidaro daugiausia šilumos tiltelių, todėl šį darbą turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai.

      Taigi, jei norite, kad jūsų namas būtų priskirtas A+ ar bent A energinio naudingumo klasei ir gautų tai įrodantį sertifikatą, būtina užtikrinti geras pastato konstrukcijų šilumines savybes, sandarumą, pasirinkti kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, užsandarinti visus šalčio tiltelius.

      Be abejo, yra ir daugiau pastato konstrukcijų, užtikrinančių būsto sandarumą, tačiau tikrai nemažą dėmesį reikėtų skirti būtent langams. Ieškantiems profesionalų konsultacijų ir pagalbos „TIKS langai“ vadybininkai visuomet yra pasiruošę padėti ir atsakyti į rūpimus klausimus, pasiūlyti individualius poreikius atitinkančius kokybiškus gaminius.

       Prireikus namuose statyti ar keisti langus, dažnai pasimetame informacijos gausoje ir sunkiai sudėliojame prioritetus, pagal kuriuos reikėtų pasirinkti langų gamintoją. Rinkoje atsiradus nemažai nepatikimų perpardavinėtojų ar gamintojų, patariame kaip neapsirikti perkant plastikinius langus.

Į klausimus atsako UAB “Aveplast” direktorius Vilius Eidukevičius.

Kodėl kyla langų pirkėjų apmaudas?

      Sunkmečio metu daugėja nusivylusių „pigių“ langų pirkėjų. Neretas jų yra apgautas „feniksų“ – prekybinių įmonių, kurios dažniausiai įkuriamos pavasarį, iki žiemos mulkina patiklius langų pirkėjus, pranyksta dar žiemai neprasidėjus, o atgyja kitą pavasarį, bet jau kitoje vietoje su kitos spalvos iškabomis ir naujais šūkiais. Tokios įmonės reklamos priemonėmis apeliuoja į vieną aktualiausių sunkmečio problemų – pinigų stygių. Žmonės susigundę pigiais langais, neretai turi dvigubai daugiau išlaidų. Nesunku suprasti, kodėl tokių kasmet atgimstančių įmonių langai yra patys pigiausi. Sėkmingiausi mulkintojai veikia net keletą metų, o jų firmų gyvavimo trukmė priklauso nuo sugebėjimo „sumėtyti pėdas“. Dažniausiai „feniksai“ reprezentuoja užsienio langų gamintojus, tačiau pasitaiko atvejų, kai tokiu pat būdu platinama ir nelegaliai pagaminama tėvyninė produkcija. Šių firmų reklama šmėžuoja ne tik spaudoje, bet ir internete. Reklaminiai šūkiai garsiai skelbia mažiausios kainos garantiją ir pirkėjai, apsidžiaugę maža kaina, net nedvejodami traukia piniginę. Problemos prasideda tuomet, kai nekokybiški langai dar ir blogai sumontuojami. Tuomet pirkėjai skundžiasi, kad langai nesivarsto, sandariai neužsidaro, lyjant stipriam lietui drėgsta palangės, pro tarpus pučia vėjas ir dar atsiranda begalės kitų problemų. Pirkėjams kreipiantis į „feniksus“, iš kurių įsigijo langus, dažnai jie vengia prisiimti atsakomybę, vilkina procesus arba dingsta iš akiračio. Pirkėjams reikėtų atidžiai įvertinti įmonę ir riziką, iš kurios nusprendė įsigyti langus.

       Kitą „nusvilusių“ langų pirkėjų dalį sudaro vartotojai, kurie įsigijo langus ar duris iš patikimo pardavėjo, bet nesigilindami į tai ką perka. Neretai prastų savybių produkto įsigijimas tampa tikra problema ilgiems metams. Langai priskirtini ne ilgalaikio naudojimo prekių grupei, o yra nekilnojamo turto dalis, todėl į langus reikėtų žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją. Laiku neįvertinus investicijų svarbos, nerūpestingiems pirkėjams visuomet baigiasi papildomomis išlaidomis.

      Didėja nusivylimas ir bankrutavusių Lietuvos firmų parduotais langais. Net ir didelės langų gamyklos ar pardavimo kompanijos, susidūrusios su ekonominiais sunkumais, pirkėjus stengiasi prisivilioti mažiausia kaina. Tačiau pardavimas mažiausiomis kainomis neišgelbėja nuo bankroto, o pirkėjai lieka prie „suskilusios geldos“ – be pinigų, ir be langų. Sunerimti turėtų ir tie laimingieji pirkėjai, kuriems visgi pavyko įsigyti langus iš bankrutuojančios įmonės todėl, kad tokia įmonė negalės įvykdyti garantinių įsipareigojimų. Taip yra todėl, kad langų gamyboje naudojamos keletas tūkstančių skirtingų tiekėjų medžiagų ir detalių, o sugedus bankrutavusios firmos parduotam langui, jo pirkėjui kyla nemenkų problemų, kurios dažniausiai baigiasi naujo lango pirkimu. Rekomenduojame pirkėjams atidžiai rinktis langų pardavėją ir nebijoti pasidomėti jo finansine padėtimi bei išsiaiškinti ar ji yra stabiliai veikianti.

Kaip atskirti ar langų pardavėjas/gamintojas patikimas, ar ne?

      Aiškios formulės ar pardavėjas patikimas, ar ne, nėra. Tačiau yra keletas aspektų į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

      Kad nesusižavėti „feniksais“ ar netapti merdinčių firmų auka, reiktų sužinoti, kokią patirtį langų rinkoje turi pasirinkta įmonė. Pirkėjai turėtų būti budrūs ir neapsigauti deklaruojama ilgamete darbuotojų patirtimi – darbuotojų patirtis nelygu įmonės patirčiai ir tai jokiu būdu negarantuoja langų kokybės ar jiems suteiktų garantijų išpildymo. Kaip žinia, patirtis ne visuomet būna teigiama, todėl pravartu pasidomėti prekybos įmonės statusu, jos kompetenciją patvirtinančiais dokumentais bei jos siūlomos produkcijos kokybę patvirtinančiai dokumentais, gaunamomis garantijomis ir jų išpildymo būdais.

      Pasitaiko atvejų, kai pardavėjas deklaruoja itin ilgą garantinį laikotarpį, bet garantiją išskaido atskiroms lango detalėms, todėl prieš įsigyjant langus, įsitikinkite, kad garantija taikoma visam gaminiui.

      Verta pasidomėti ar planuojamų įsigyti langų gamintojas turi pirkėjo gyvenamoje vietoje nuolat veikiančią garantinio aptarnavimo (serviso) tarnybą, paprašyti jos telefono, nepatingėti juo paskambinti ir paklausti atsiliepusio asmens kaip greitai jis gali atvykti pataisyti sulūžusį langą.

      Jei langus ar duris planuojama įsigyti prekybinėje įmonėje, būtina pasidomėti ar pastaroji turi raštišką gamyklos įgaliojimą vykdyti langų ar durų montavimo darbus. Tai įrodo gamyklos arba Aplinkos apsaugos ministerijos išduotas Kvalifikacinis atestatas.

      Ne ką mažiau svarbu ir pirkėjų bei partnerių rekomendacijos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kaip apie įmonės gaminamus ar parduodamus langus atsiliepia ekspertai bei paprasti vartotojai, kokie atsiliepimai vyrauja, kokie trūkumai ar privalumai akcentuojami.

Į kokius kokybės rodiklius reikia atkreipti dėmesį?

      Neretai, taupydami pinigus pirkėjai susigundo pigiais lenkiškais ar turkiškais langais, kurie nėra pritaikyti naudoti Lietuvos klimato sąlygomis. Prieš įsigyjant langus pas vieną ar kitą pardavėją, reikėtų pasidomėti ar jų parduodami langai atitinka Europos Sąjungos langų gamintojų standarto reikalavimus. Tokie, ES langų gamintojų reikalavimus atitinkantys langai, privalo būti paženklinti CE kokybės ženklu bei turėti ženklinimo sertifikatą. Taip pat reikėtų sužinoti, ar langai, kuriuos planuojama įsigyti yra sertifikuoti Statybų Produkcijos Sertifikavimo centro. Tai rodo SPSC atitikties sertifikatas, kuris liudija, kad sertifikuotas gaminys tinkamas naudoti Lietuvos klimato sąlygomis ir yra patikrinti bei įvertinti šie rodikliai: oro garso izoliacija, šilumos perdavimas, nepralaidumas vandeniui, atsparumas pakartotiniam varstymui ir vėjo apkrovai bei oro skverbtis. Reikėtų pasiteirauti ar įmonėje, iš kurios perkami plastikiniai langai, veikia kokybės valdymo sistema ISO 9001 bei kurie procesai joje yra sertifikuoti. Aukščiausią gaminių ir aptarnavimo kokybę garantuos tik tos įmonės, kurios yra sertifikavusios visus procesus: gaminių projektavimą, gamybą, pardavimą, tiekimą, montavimą ir aptarnavimą.

      Pasitaiko atveju, kai mažesnės įmonės, siekdamos pirkėjo palankumo, pateikia netikrus ar suklastotus sertifikatus, todėl reikėtų reikalauti, kad, prieš įsigyjant langus, pardavėjas parodytų sertifikato originalą, o ne kopiją.

Ar mažiausia kaina visada geriau?

      Net jei ir kaina yra lemiamas veiksnys renkantis langų gamintojus, gavus pirminį pasiūlymą nereikėtų skubėti užsisakyti pigiausio pasiūlymo langų. Labai dažnai pasitaiko atvejų, kuomet pardavėjai siekdami suvilioti klientą pirminio pasiūlymo metu pateikia nepilną sąmatą ir papildomi mokesčiai išaiškėja tik po to, kai jau būna sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Siekiant išvengti papildomų mokesčių, reikėtų detaliai išsinagrinėti pateiktas sąmatas ir nebijoti pardavėjų paklausti apie į pasiūlymą neįtrauktas eilutes arba punktus, kurie atrodo neaiškūs.

      Nemažą langų sąmatos dalį sudaro ir montavimo paslaugos. Čia ypač svarbu, kad montavimui naudojamos medžiagos būtų itin kokybiškos, o montuotojai savo srities specialistai. Nereikia pamiršti, kad langų kokybė ir garantinis aptarnavimas priklauso nuo to, kaip buvo sumontuoti langai ir ar visos angos buvo tinkamai užsandarintos, ar montuota buvo profesionaliai.

      Nors jau kuris laikas bandoma sugriauti mitą, kad didesnė kaina lemia kokybę, ko gero renkantis plastikinius langus šio mito nepaneigsi. Tik didieji langų gamintojai nuolat investuoja į naujausias langų gamybos technologijas, naudoja kokybiškiausias ir naujausius standartus atitinkančias žaliavas. Nuolat ieškoma labiausiai šilumą išsaugančių profilių ir stiklų paketų bei didžiausią saugumą galinčios užtikrinti furnitūros, tad natūralu, kad naujausios ir geriausios technologijos yra šiek tiek brangesnės nei senos ar nepatikimos, o ilgametę patirtį turinti įmonė, pilnai prisiimdama garantinius įsipareigojimus, visuomet bus brangesnė nei taip vadinami „feniksai“. Renkantis plastikinius langus reikėtų prisiminti, kad langai – ilgalaikė investicija, o ne trumpalaikis pirkinys, todėl rinkantis langus reikėtų atsižvelgti ne tik į langų pagrindinius kriterijus, bet ir pardavėjo patikimumą.